suėjimas

suėjìmas sm. (2) 1. → sueiti 2: Jis žmogus nepašnekus, suėjimo nemėgsta rš. 2. susirinkimas, sueiga: Jokiuose suėjìmuose nebuvau Brt. O toj pirkiūtėj buvo velnių suejìmas Tvr. Augustas ... pažadėjo visus kviesti į suėjimą A1884,112. Mūsų suejimą niekais laiko M.Valanč. Buvau vakar tėvų suejimè Ds. Tave garbiname suėjime tame SGI11. Visus reikalus atliko suėjimuose Ns1897,4. | refl.: Susiėjimas, susirinkimas, sueiga žmonių SD123. Susiėjimas iž karalystės SD335. Susibarus moterims, susiėjimas pavirto tikru bobturgiu rš. Šitie susiėjimai bei jų nutarimai, taip pat jų išrinktoji valdžia nesustiprėdavo A.Janul. „Birutė“ jau ilgus metus negyveno, ir ji nelaikė susiėjimų Vd. Tie savo susiėjimus galėtų sušaukti darbo dieną, o ne šventą I.Simon. Turi sau visokias draugystes, kurios daro susiėjimus V.Kudir. 3. pasilinksminimas, pažmonys: Čia susiedų suejimas ir visas linksmumas Sv. O buvo didis suėjimas muitinykų ir kitų, kurie su jais už stalo sėdėjo BtLuk5,29. Dabar pas mus visada suejimai būna Lš. Pas juos suėjìmuos jokio pasigėrimo, jokio pliauškimo Gs. | refl.: Kas ten pas jus buvo toks susiejìmas? Up. Po to susiėjìmo nuvilko jam gražius drabužius LB217. Niekad čia susėjìmų nebūna Alk. 4. → sueiti 3: Anys pasižint pasižino, bet suejìmo neturėjo Ds. | refl.: Aniolai tuomet dar su žmonėmis turėjo susiėjimą rš. 5. → sueiti 6. | refl.: Tenai nėr tamsumų nė vienų, susiėjimo debesų nė jokio DP542. 6. sutapimas: Ir suejìmas – čia veselia, čia krikštynos Trgn. 7. refl. susilyginimas: Susiėjimas nakties su diena R. 8. refl. → sueiti 8 (refl.): Vien artimiausieji gentys buvo jos tėvų namuose susiėję švęsti jųdviejų susiėjimą Vd. 9. sunėrimas, sąnarys: Per suejìmą išsukė, o per šitą vietą sulaužė Dbč. \ ėjimas; apėjimas; atėjimas; įėjimas; išėjimai; išėjimas; nuėjimas; paėjimas; parėjimas; perėjimas; praėjimas; priėjimas; suėjimas; užėjimas